Spausdinti

2016 m. „Lietuvos energijos gamyba“ veikė pelningiau, ateityje sieks plėsti paslaugų portfelį

Spausdinti

2017 m. vasario 28 d.

Pradėjus veikti naujoms elektros jungtims su Švedija ir Lenkija bei nuo 2016 m. pradžios panaikinus remtinos elektros energijos gamybos kvotas, prie naujų rinkos sąlygų turėjo prisitaikyti visos „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos elektrinės. 

„Pasikeitusi veiklos aplinka ir padidėjusi konkurencija turėjo įtakos mūsų veikla, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė. – Vis dėlto sėkmingai įveikę 2016-ųjų iššūkius šiandien galime džiaugtis tiek geresniais Bendrovės pelningumo rezultatais, tiek didesniu darbuotojų įsitraukimu. Mes keičiamės ir tobulėjame siekdami, kad ateityje Bendrovė veiktų dar efektyviau ir neštų didesnę grąžą akcininkams bei vertę darbuotojams.“

Pajamos ir sąnaudos mažėjo

Bendrovės pajamos 2016 m. iš viso sudarė 172,9 mln. eurų ir buvo 19,3 proc. mažesnės negu 2015 m. (214,4 mln. eurų). Bendrovės pardavimo pajamos mažėjo 25 proc., daugiausiai dėl sumažėjusios elektros energijos gamybos Elektrėnų komplekse. Panaikinus remtinos elektros energijos gamybos Elektrėnų komplekso blokai pagamino per pusę mažiau elektros energijos negu 2015 m. (atitinkamai 0,491 TWh ir 1,067 TWh). Pardavimo pajamų mažėjimą šiek tiek atsvėrė už verslo dalies pardavimą gautos pajamos.

Dėl mažesnės gamybos atitinkamai žymiai mažėjo (-43 proc.) ir Bendrovės patirtos kintamosios sąnaudos. Be to, efektyviai organizuojant bei atliekant remonto darbus ir nuolat tobulinant veiklos procesus, Bendrovei pavyko reikšmingai sumažinti ir veiklos sąnaudas. Sąnaudų mažėjimas Elektrėnų komplekse, kuris 2016 m. teikė viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) bei tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, siekė beveik 10 proc., o tai neša tiesioginę naudą elektros energijos vartotojams, nes prisideda prie elektros energijos tarifo mažinimo.

Kombinuoto ciklo bloku pagaminta konkurencinga elektros energija buvo parduota rinkoje ir per metus leido uždirbti beveik 6 mln. eurų bendrojo pelno, kuris bus skirtas VIAP tarifo vartotojams sumažinimui.

Besikeičiant situacijai rinkoje efektyviau ir lanksčiau dirbo ir Bendrovės valdomos hidroelektrinės. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė 2016 m. pagamino trečdaliu daugiau elektros energijos (0,363 TWh) negu 2015 m. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės gamyba sumažėjo kiek daugiau nei penktadaliu (iki 0,517 TWh), tačiau ši elektrinė suvaidino itin svarbų vaidmenį užtikrinant elektros energijos tiekimo saugumą, kai „NordBalt“ jungties veikla buvo nestabili. Jungčiai atsijungus, ypač pirmojoje 2016 m. pusėje, pirmoji į pagalbą dažnai pasitelkta būtent Kruonio HAE: avarinis rezervas šioje elektrinėje per 2016 m. buvo aktyvuotas 57 kartus (2015 m. – 20 kartų).

Veiklos pelningumas didėjo

Išaugusi antrinio rezervo paslaugos apimtis 2016 m. pagerino Bendrovės reguliuojamos veiklos EBITDA rezultatą, o komercinėje veikloje, nepaisant didesnės konkurencijos, hidroelektrinėms pavyko išlaikyti panašų EBITDA rodiklį, kaip 2015 m. Vis tik Bendrovės EBITDA pokyčiui 2016 m., palyginti su 2015 m., esminę įtaką darė reguliuotojo sprendimų įvertinimas finansinėse ataskaitose. Tai lėmė, kad bendrai Bendrovės EBITDA 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 7,8 mln. eurų arba 15 proc. (nuo 50,3 iki 58,1 mln. eurų). Bendrovės EBITDA marža 2016 m. siekė 33,6 proc. (2015 m. – 23,4 proc.).

Grynasis Bendrovės pelnas 2016 m. augo dėl didesnės EBITDA ir vienkartinių veiksnių įtakos: verslo dalies pardavimo 2016 m. pradžioje (apskaitytas rezultatas prieš mokesčius – 19,8 mln. eurų) bei 2015 m. apskaityto turto vertės sumažėjimo, susijusio su sprendimu dėl 5 ir 6 blokų eksploatacijos nutraukimo, kas 2015 m. grynąjį pelną sumažino 30 mln. eurų.

Didelis dėmesys – strategijos įgyvendinimui 

2016 m. Bendrovė patvirtino atnaujintą veiklos strategiją iki 2020 m. Remdamasi strategijoje nubrėžtomis gairėmis, Bendrovė sieks užtikrinti veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir išsaugoti darbo vietas darbuotojams. Dėl to planuojama iki 2020 m. gerokai išplėsti paslaugų portfelį. Numatoma, kad po ketverių metų visi Bendrovės darbuotojai mažiausiai 15 proc. savo darbo laiko skirs naujoms paslaugoms. Taip pat bus siekiama, kad iki 2020 m. ne mažiau nei 15 proc. sumažėtų pagrindinės veiklos sąnaudos elektros ir šilumos energijos gamybai bei sisteminių paslaugų teikimui.

Pirmuosius žingsnius siūlydama naujas paslaugas Bendrovė žengė jau 2016 m. – verslui pasiūlė teritorijas šalia elektrinės, taip pat sunkiasvorių transporto priemonių svėrimo bei biokuro ir kitų laboratorinių tyrimų paslaugas. Ateityje planuojama siūlomų paslaugų spektrą gerokai praplėsti.

Tarp svarbiausių Bendrovės tikslų – maža darbuotojų kaita, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas, LEAN vadybos sistemos principais paremtos Veiklos meistriškumo programos įgyvendinimas.

Pasak E. Čiužaitės, svarbiausia visų strategijoje numatytų veiksmų įgyvendinimo bei naujų veiklų plėtros sąlyga – įsitraukę, patobulinimus siūlantys ir į tikslų pasiekimą orientuoti darbuotojai. „Neabejoju, kad dar gilesnis įmonės vertybių – atsakomybės, bendradarbiavimo ir rezultato siekimo – puoselėjimas padės  sėkmingai įgyvendinti mūsų viziją – tapti konkurencingu tarptautiniu energijos gamybos ir paslaugų centru,“ – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.