Pradžia
en ru

Biokuro katilinė

Investicinį biokuro katilinės projektą „Lietuvos energijos gamyba“ 2011 m. inicijavo siekdama gaminti šilumos energiją optimalia kaina, atskirti elektros energijos gamybą nuo šilumos gamybos, tam panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius ir sumažinant Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį Elektrėnų kompleksui.

Biokuro bei garo katilinės Elektrėnuose baigtos statyti ir pradėtos eksploatuoti 2015 metais.

Projekto šilumos ir garo poreikių užtikrinimo struktūra:

Biokuro katilinėje įrengti du verdančio sluoksnio vandens šildymo katilai (bendra šiluminė galia – ne mažesnė nei 40 MW) kartu su išmetamųjų dūmų dujų kondensaciniais aušintuvais bei elektrostatiniais filtrais. Numatoma, kad biokuro katilinė užtikrins apie 90 proc. Elektrėnų miesto, UAB „Kietaviškių gausa“ šiltnamių ir Lietuvos elektrinės šilumos poreikio. Katilinėje naudojamas kuras iš atsinaujinančių išteklių: medienos skiedrų, miško kirtimo atliekų ir pjuvenų.

Garo katilinėje įrengti trys garo katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia iki 50 MW. Ši katilinė įrengta šilumos rezervų palaikymui, šilumos gamybos šalčių piko metu užtikrinimui, taip pat rezervinių Lietuvos elektrinės blokų paleidimui.

Darbai 

Projektas inicijuotas 2011 m. rugsėjo mėnesį, 2012 m. parengta galimybių studija, paruošti pirkimo dokumentai, paskelbtas tarptautinis rangos darbų pirkimas, investicijos suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

2013 metų gegužės mėnesį atrinktas ir tarptautinio rangos darbų pirkimo konkurso nugalėtojas. Šalia rezervinės elektrinės Elektrėnuose iškilusias biokuro ir garo katilines statė susivienijusių tiekėjų grupė – konsorciumas „Filter and Vapor“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“. Sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu pasirašyta 2013 m. birželio 17 dieną.

Projektavimo darbai prasidėjo iškart po sutarties su rangovu pasirašymo ir truko apie pusę metų. 2014 metų vasarį gavus statybos leidimą pradėti statybos darbai. Kartu su projektavimo darbais buvo užsakyta ir įranga, kuri sumontuota pirmąjį 2014 m. ketvirtį. 2014-ųjų kovo pradžioje Elektrėnus pasiekė trys garo katilai, o gegužę – ir biokuro katilai. Projektavimo, statybos ir katilinių įrengimo darbams konkurso laimėtojai subrangovų teisėmis pasitelkė Lietuvos įmones.

2015 m. pirmąjį ketvirtį naujieji biokuro katilai pradėjo šilumos energijos gamybą, gegužės pradžioje patvirtintas biokuro katilinės statybos baigimo aktas, baigti rangos darbai ir pradėti eksploatuoti visi įrenginiai.

Projekto nauda

Įgyvendinus investicinį projektą pasiektos šios naudos:

  • Šilumos, tiekiamos į Elektrėnų centralizuotos šilumos tinklus, kaina sumažėjo (2015 m. sausį šilumos kaina buvo 5,41EUR ct/kwh, 2016 m. sausį 3,21 EUR ct/kwh) ir tapo konkurencinga, lyginant su kitais Lietuvos miestais.
  • Padidėjo šilumos gamybos patikimumas ir sumažėjo gamybos nutraukimo rizika.
  • Padidėjo regiono biokuro perdirbimu ir tiekimu užsiimančių įmonių veiklos apimtys.
  • Sumažėjo šilumos energijos kainų svyravimai dėl importuojamų gamtinių dujų kainų kitimo.

Įgyvendinus šilumos gamybos pajėgumų statybos projektą Elektrėnų komplekse technologiškai atskirta šilumos ir elektros energijos gamyba. Tai leidžia sumažinti elektrinės VIAP lėšų poreikį, nes nebereikia gaminti elektros energijos tik dėl šilumos poreikio patenkinimo.

Senųjų EK blokų (7-ojo ir 8-ojo) aktyvavimas garu „Lietuvos energijos gamybai“ leidžia patikimai atlikti vieną iš vykdomų veiklų – esant poreikiui, užtikrinti galios rezervą. Taigi, šis projektas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir technologiniu-strateginiu požiūriu, nes padeda užtikrinti energetinės sistemos saugumą ir tiekimo patikimumą.

Inovatyvumas

Biokuro katilinėje įrengti pažangūs aplinkos taršą mažinantys ir efektyvūs įrenginiai. Biokuro deginimui pasirinkta verdančio sluoksnio pakuros technologija, iki minimumo sumažinanti tokių teršalų, kaip azoto oksidų ir anglies monoksido, išmetimą į atmosferą. Vadovaujantis didelių kurą deginančių įrenginių aprašu, ši technologija geriausiai iš visų tinka biomasės deginimui.

 

Išmetamų dujų valymui naudojami sauso tipo elektrostatiniai filtrai ir išmetamų dujų kondensaciniai įrenginiai. Sauso tipo elektrostatiniai filtrai gali surinkti įvairios temperatūros išmetamąsias dujas ir lakiuosius pelenus. Garo katiluose naudojami pilnai automatizuoti degikliai, kurie išskiria mažus NOkiekius.

Biokuro katilų efektyvumui padidinti sumontuoti dūmų kondensacijos energiją išgaunantys įrenginiai, kurie susigrąžina žemutinę energetinę vertę iš išmetamųjų dujų per vandens garų kondensaciją.

Investicijos

Investicinis projektas įgyvendintas komercinių bankų paskolintomis bei nuosavomis „Lietuvos energijos gamybos“ lėšomis.

Rangos darbų finansavimui bendrovė įsigijo ilgalaikę paskolą iš susivienijusių dalyvių grupės – „Nordea Bank Finland Plc“ ir AB „DNB bankas“. Skolintasi iki 25 mln. Eur.

Investicinis šilumos gamybos pajėgumų Elektrėnuose projektas iš dalies finansuotas ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Bendrovė pasinaudojo galimybe pateikti paraišką pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ ir projektui gavo maksimalią 1,73 mln. Eur paramą.

Šilumos kainos skaičiavimas

„Lietuvos energijos gamybos“ valdomas Elektrėnų kompleksas yra nepriklausomas šilumos gamintojas. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų gamintojų, negali būti brangesnė už šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudas.

Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu VKEKK. Faktinė statybos darbų kaina paaiškėjo paskelbus rangos darbų konkurso nugalėtoją ir yra lygi 25,05 mln. Eur be PVM.

Ieškodama visoms pusėms labiausiai tinkamų sprendimų, „Lietuvos energijos gamyba“ aktyviai bendradarbiauja su Elektrėnų savivaldybės vadovais ir su už šilumos perdavimo tinklą atsakinga įmone UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. 2013 metų balandį Elektrėnų savivaldybės taryba pritarė šilumos energijos gamybos pajėgumų statybos projektui ir bendrovės siūlomoms šilumos kainos dedamosioms po projekto įgyvendinimo.